Artrozė yra sąnarių patologija, kurią lydi kremzlės audinio pažeidimas. Artrozės sinonimai yra gonartrozė, deformuojanti osteoartrozė, osteoartritas – visi šie terminai reiškia degeneracinių procesų vystymąsi sąnarių kaulų epifizes dengiančioje kremzlėje.
Nepaisant to, kad pažeidimas pažeidžia tik kremzlines struktūras, pažeidžiami visi sąnariniai elementai – kapsulė, sinovinė membrana, subchondriniai kaulai, taip pat sąnarį supantys raiščiai ir raumenys. Artrozė gali pažeisti vieną ar kelis sąnarius.
Dažniausios lokalizuotos ligos formos turi savo pavadinimus: klubo sąnario artrozė vadinama koksartroze, kelio sąnario artrozė – gonartroze.
Klasifikacija ir priežastys
Kelio artrozė gali būti pirminė arba antrinė. Pirmoji grupė apima patologijas, kurių priežastis nenustatyta, tai yra, jos yra idiopatinės. Antrinė artrozė atsiranda po traumų, dėl įgimtų anomalijų ir sisteminių ligų fone.
Kelio sąnario artrozės priežastys yra šios:
- autoimuninės patologijos – reumatoidinis artritas, raudonoji vilkligė, sklerodermija ir kt. ;
- specifinės infekcijos (sifilio, gonorėjos, encefalito) sukeltas sąnarių uždegimas;
- paveldimos raumenų ir kaulų sistemos bei sąnarių ligos, 2 tipo kolageno mutacijos.
Taip pat yra keletas veiksnių, kurie neigiamai veikia sąnarius ir gali išprovokuoti patologinius jų pokyčius:
- senatvė, antsvoris, osteoporozė;
- hormoniniai pokyčiai, įskaitant estrogenų sintezės sumažėjimą moterims po menopauzės;
- medžiagų apykaitos liga;
- vitaminų ir mikroelementų trūkumas maiste;
- įgimtos ir įgytos skeleto kaulų deformacijos;
- hipotermija ir apsinuodijimas toksiniais junginiais;
- nuolatinis sąnario pažeidimas sporto treniruočių ar sunkaus darbo metu;
- kelio sąnario operacijos – pavyzdžiui, pašalinti meniskus.
Simptomai ir stadijos
Deformuojančiai kelio sąnario artrozei būdingi viduląsteliniai pokyčiai morfologiniu, molekuliniu, biocheminiu ir biomechaniniu lygiu. Patologinio proceso pasekmė – sąnarių kremzlės minkštėjimas, skaidulėjimas ir storio sumažėjimas. Be to, tankėja sąnarius formuojančių kaulų paviršiai, ant jų atsiranda kauliniai dygliai – osteofitai.
Kelio sąnarių DOA vystosi 3 etapais, o ankstyvosiose stadijose gali pasireikšti tik nedidelis skausmas ir diskomfortas po ilgo fizinio krūvio. Kartais pasireiškia vienas iš būdingų artrozei simptomų – rytinis sustingimas. Šiuo metu pasikeičia sinovinė membrana ir intraartikulinio skysčio sudėtis.
Dėl to kremzlės audinys negauna pakankamai maistinių medžiagų, ima mažėti jo gebėjimas atlaikyti spaudimą. Todėl intensyviai sportuojant ir ilgai vaikščiojant atsiranda skausmas.
Antroje artrozės stadijoje progresuoja kremzlinio audinio irimas, dalį padidėjusio krūvio prisiima sąnariniai kaulų paviršiai. Kadangi nėra pakankamai vietos atramai, dėl osteofitų padidėja kaulų kraštai. Skausmas ramybės metu nebepraeina, kaip anksčiau ir vargina net naktį.
Padidėja ir rytinio sustingimo laikas, ilgai užtrunka „ištreniruoti" koją, kad galėtumėte normaliai vaikščioti. Be to, sulenkus galūnę, girdimas traškėjimas ir spragtelėjimas, lydimas aštraus skausmo. Visiškai sulenkti koją pavyksta ne visada, atrodo, kad ji užstringa, o tolesni bandymai baigiasi šiurkščiu traškėjimu ir skausmu.
Dėl skausmo atsiradimo bet kokio judesio metu žmogus linkęs mažiau judėti, o tai neigiamai veikia sąnarį supančius raumenis. Kaulų epifizių dydžio pasikeitimas lemia galūnės ašies poslinkį ir deformacijos vystymąsi. Sąnario kapsulė tampa standesnė, nes sumažėja joje esančio skysčio tūris. Kai osteofitai suspaudžia aplinkinius minkštuosius audinius, atsiranda sinovitas ir lėtinis uždegimas.
Pereinant į 3 etapą labai sustiprėja kelio sąnario artrozės požymiai - skausmas nepraeina net naktį, praktiškai sustoja motorika, koja atrodo kreiva ir nelinksta. Trečiojo laipsnio artrozei būdinga X arba O formos deformacija, dėl kurios itin sunku judėti. Išplėstinė deformuojančios gonartrozės forma gali būti gydoma tik chirurginiu būdu.
Diagnostika
Kelio sąnario osteoartrito diagnozė nėra ypač sudėtinga, gydytojas gali daryti prielaidą apie gonartrozę pagal esamus simptomus ir būdingus regėjimo požymius. Diagnozei patvirtinti atliekami rentgeno spinduliai. Nuotraukose bus matomas tarpsąnarinės erdvės susiaurėjimas, kaulų išaugos ir kaulų subchondrinė osteosklerozė.
Rentgeno spinduliai naudojami ligos priežasčiai nustatyti. Kaulų deformacijos ypač aiškiai matomos sergant potraumine artroze. Jei kremzlės degeneraciją sukelia artritas, tada nustatomi defektai išilgai kaulų kraštų, taip pat periartikulinė osteoporozė ir kaulų struktūrų atrofija. Su įvairiomis įgimtomis anomalijomis pastebimas vieno iš kaulų ašies iškrypimas, dėl kurio buvo netinkamai paskirstytas krūvis ir atsirado antrinė osteoporozė.
Gydymas
Kelio sąnario gonartrozės gydymas turi 3 pagrindinius tikslus – kremzlinio audinio atkūrimą, sąnario paslankumo gerinimą ir ligos progresavimo sulėtinimą. Didelė reikšmė teikiama simptomų pašalinimui ar susilpnėjimui – skausmo ir uždegimo intensyvumo mažinimui. Šioms problemoms spręsti naudojami vaistai, fizioterapija, mankštos terapija. Norint pasiekti maksimalų gydymo efektą, būtinas dozuotas fizinis aktyvumas ir ortopedinio režimo laikymasis.
Kelio artrozės gydymas vaistais apima skausmą malšinančių ir priešuždegiminių vaistų, taip pat chondroprotektorių, skatinančių kremzlinio audinio regeneraciją, vartojimą. Vaistai gali būti skiriami injekcijų, tablečių, tepalų ir gelių pavidalu.
Jei diagnozuojama pirmojo laipsnio kelio artrozė, gydant naudojami fizioterapiniai metodai, kineziterapija, masažas. Ankstyvosios ligos stadijos yra daug lengviau gydomos, todėl galite tikėtis visiško pasveikimo. Svarbi sąlyga – numesti svorio, kad sumažėtų skaudamo sąnario apkrova.
Antrojo etapo kelio sąnario artrozės gydymas būtinai apima pratimų terapiją, ortopedinių prietaisų nešiojimą ir dietos laikymąsi. Skausmui malšinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, chondroprotektoriai ir intraartikulinė hialurono rūgšties injekcija.
Ūminei artrozei būdingas stiprus skausmas, kuriam gydyti įprastinių NVNU neužtenka. Šiuo atveju naudojami stiprūs analgetikai ir gliukokortikosteroidų injekcija į sąnario ertmę.
Jei konservatyvūs metodai neveiksmingi, atliekama operacija, kuri gali būti tiek korekcinė, tiek radikali (sąnario pakeitimas protezu).
Trečiosios stadijos deformuojančiai kelio sąnario artrozei būdingas visiškas tarpsąnarinės erdvės nebuvimas, pakeičiamas kaulo struktūra. Ši sąlyga reikalauja chirurginės intervencijos, nes kiti metodai šiuo atveju yra bejėgiai.
NVNU ir kortikosteroidai
Siekiant apsaugoti pacientus nuo fizinių ir dvasinių kančių, ūminės artrozės gydymas prasideda nuo skausmo malšinimo. Vaistai, kurie priklauso NVNU grupei ir gali būti vartojami tabletėmis arba vietiškai, yra veiksmingi.
Nuskausminamasis poveikis ne visada pasireiškia iš karto, bet po dviejų ar trijų dienų pasiekia piką, ir skausmas praeina. Gydymo NVNU kursas ribojamas iki dviejų savaičių, nes ilgesnis vartojimas padidina šalutinio poveikio riziką. Ypatingai atsargiai turėtų būti žmonės, turintys virškinimo trakto problemų, taip pat tie, kurie kenčia nuo aukšto kraujospūdžio.
Jei rezultato nėra, uždegimui malšinti skiriami hormoniniai vaistai. Kairiosios pusės gonartrozės atveju vaistai suleidžiami į kairįjį kelį, į dešinę - į dešinę.
Hormoninės injekcijos gali būti atliekamos kartą per 10 dienų, ne dažniau. Tokio gydymo indikacija yra didelis skysčių susikaupimas sąnaryje dėl uždegimo. Kai simptomai išnyksta, jie pereina prie tablečių formos vaistų.
Chondroprotektoriai ir hialurono rūgštis
Chondroprotekcinės priemonės veikia trimis kryptimis – atkuria pažeistą kremzlės audinį, mažina skausmą ir šalina uždegimines reakcijas. Chondroprotektorių vartojimas padeda normalizuoti sinovinio skysčio sudėtį ir savybes, maitinti kremzles ir apsaugoti skausmo receptorius nuo dirginimo.
Dėl to sulėtėja kremzlių struktūrų irimas, o atitinkamai ir ligos progresavimas. Po vaistų vartojimo kurso atkuriama amortizacinė ir tepimo sąnario funkcija.
Ankstyvosiose ligos stadijose chondroprotektoriai gali būti naudojami tepalo ar gelio pavidalu. Tačiau veiksmingiausios yra intraartikulinės injekcijos. Šiuolaikiniai artrozės gydymo metodai apima kombinuotų preparatų, kuriuose yra ne tik chondroprotekcinių medžiagų, bet ir priešuždegiminių komponentų bei vitaminų, naudojimą.
Hialurono rūgštis yra pagrindinė sinovinio skysčio sudedamoji dalis, atsakinga už jo klampumą ir konsistenciją. Tiesą sakant, tai yra biologinis lubrikantas, suteikiantis kremzlėms elastingumo, elastingumo ir stiprumo.
Vystantis sąnarių patologijoms, hialurono rūgšties kiekis gali sumažėti 2-4 kartus, o tai būtinai sukelia pernelyg didelę kaulų trintį. Sušvirkštus hialurono į sąnarį, kelio funkcija normalizuojasi, žmogus gali normaliai judėti.
Chirurgija
Chirurgija – tai radikalus metodas, kuriuo iš dalies arba visiškai atstatomas sąnario funkcionalumas. Intervencijos laipsnis gali būti skirtingas ir priklauso nuo artrozės stadijos. Pati švelniausia operacija yra artroskopija – reabilitacijos laikotarpis po jos atlikimo pacientui yra mažiausiai skausmingas.
Svarbu:artroskopija gali būti atliekama ne tik gydymui, bet ir sąnarių patologijai diagnozuoti. Ši procedūra leidžia nustatyti žalą, kuri neprieinama kitiems tyrimams.
Artroskopijos tikslas – pratęsti sąnario gyvenimą, pašalinant negyvus ir pažeistus audinius iš sąnario ertmės. Dėl to skausmas praeina, padidėja atsparumas stresui, grįžta motorinė veikla.
Esant reikšmingoms deformacijoms, nurodoma osteotomija – sukuriamas dirbtinis kaulo lūžis konkrečioje srityje. Kelio osteotomija pažodžiui reiškia „kaulų pjovimą" – operacijos metu chirurgas pašalina pleišto formos šlaunikaulio ar blauzdikaulio segmentą, tada kaulus sujungia į fiziologiškiausią padėtį. Jei reikia, susidaręs tarpas užpildomas kaulo transplantatu. Gydymo laikotarpiu konstrukcija tvirtinama specialiais spaustukais.
Endoprotezavimo keitimas – alternatyvus būdas pasenusiai artrodezės procedūrai, kurios esmė – dalinis arba visiškas sergančio sąnario pakeitimas protezu. Dėl to daugiau nei 90% atvejų visiškai atstatoma kelio funkcija, žymiai pagerinant pacientų gyvenimo kokybę.
Fizioterapija
Fizioterapinės procedūros atlieka svarbų vaidmenį gydant artrozę, nes teigiamai veikia pažeistus sąnarius. Kineziterapijos kursas pagreitina regeneracijos procesus, pašalina skausmą ir raumenų spazmus. Be to, taikant tam tikras procedūras, vaistus galima leisti per odą, taip sumažinant geriamųjų vaistų dozes.
Pažeistiems sąnariams rekomenduojami šie metodai:
- magnetinė terapija;
- vidutinės bangos ultravioletiniai spinduliai (WUV);
- infraraudonųjų spindulių lazeris;
- UHF;
- ultragarsas;
- diademinės ir sinusinės moduliuotos srovės (amplipulsinė terapija);
- Darsonvalis.
Veiksmingos artrozės procedūros taip pat yra gydomosios vonios – radono, sieros vandenilio, bischofito, mineralinės ir šalavijų. Jie turi priešuždegiminį, analgetinį ir atkuriamąjį poveikį sąnariams.
Pagaliau
Įtarus kelio sąnario artrozę, reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą ar traumatologą, kuris diagnozuoja ir gydo šias patologijas. Kad liga nepasunkėtų, būtina vengti pernelyg didelio fizinio krūvio ant kojų ir atsikratyti antsvorio.
Specialios dietos sergant artroze nėra, tačiau rekomenduojama vengti koncentruotų mėsos ir žuvies sultinių, riebios mėsos ir rūkytos mėsos, taip pat mažinti valgomosios druskos vartojimą. Mityboje turėtų dominuoti maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralų bei augalinių aliejų. Be to, kartą per savaitę patartina surengti pasninko dieną – kefyro, varškės arba vaisių ir daržovių.
Norint sustiprinti apatinių galūnių raumenų korsetą ir padidinti kraujotaką, būtina reguliariai atlikti gydomąją mankštą, kurią individualiai parenka kineziterapijos instruktorius.
Taigi artroze sergančiam pacientui tikrai padės vaistų vartojimas, fizinės procedūros, subalansuota mityba ir fiziniai pratimai. O norint išvengti trauminės operacijos, reikia kuo anksčiau kreiptis į medikus. Būk sveikas!